FANDOM


Assassin's Creed: Embers
Embers Cover
Režisierius
Patrick Plourde, Stephane Baudet
Prodiuseris
Scenarijaus autorius
Pasakotojas
Vaidina
Roger Craig Smith, Angela Galuppo, Anna Tuveri, Peter Arpesella (įgarsinimas)
Kompozitorius
Kinematografija
Post-produkcija
Studija
Platintojas
Išleidimo data
2011 lapkričio 15
Trukmė
21:22
Šalis
Kanada
Kalba
Anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų ir portugalų
Biudžetas
Pajamos


Assassin's Creed: Embers yra trumpas animacinis filmas, papildantis Assassin's Creed seriją. Ubisoft šį projektą anonsavo 2011 metų birželio 6 dieną, o išleido tų pačių metų lapkričio 15 dieną kartu su konsolėms skirtos Assassin's Creed: Revelations versijos specialiaisiais leidimais.

Visas filmas buvo sukurtas Ubiwrokshop, veikiančios Ubisoft Montreal viduje, pastangomis. Taip pat prie kūrimo prisidėjo Ubik ir Technology Group komandos.

Filmo veiksmas vyksta jau pasibaigus įvykiams Revelations žaidime. Juo užbaigiama Ecijo Auditorės, buvusio Žudiko, dabar gyvenančio su žmona Sofija Sartor Toskanoje, istorija.

SiužetasRedaguoti

1524 metais buvęs Žudikas Ecijo Auditorė gyvena ramų gyvenimą viloje Toskanoje su žmona Sofija, dukra Flavija ir sūnumi Marčelu. Kol Ecijo dirba savo studijoje, Sofija jo paprašo pabūti su Flavija, kol ji ir Marčelas aplankys jo seserį Klaudiją. Netrukus jis palieka savo studiją kad padirbėtų jų vynuogynuose, o Flavija žaidžia netoli vilos. Tačiau Ecijo pamato juodai pasirengusį nepažįstamąją, kalbančią su dukra. Persmelktas negeros nuojautos, jis puola nepažįstamąją, tačiau Flavija pareiškia, kad ji visai nepavojinga. Tuomet Ecijo pamato pakabutį ant jos kaklo su Žudikų simbolika.

Vėliau Žudikė prisistato kaip Šao Jun ir paprašo Ecijo pagalbos gelbstint jos žmones. Ecijo atsisako atsakydamas, kad jo buvimas su Ordinu yra baigtas ir parašo Šao išvykti nepaisant jos prašymų. Sofija, priešingai, pasiūlo ilgą kelią sukorusiai viešniai likti. ji sutinka, o šeima rengiasi likusiai dienos daliai. Ecijo, stebėdamas Sofiją ir vaikus, svarsto apie jam likusį laiką.

Kitą rytą Ecijo apžiūri vilą ieškodamas Šao Jun ir randą ją savo studijoje. Įsiutęs Ecijo liepia jai išeiti iš jo studijos ir, netrukus, liepia jai išvykti ir iš Italijos, teigdamas, kad ji iššvaistė savo laiką ieškodama jo. Šao Jun, studijoje skaitydama Ecijo darbą, pasakė, kad ji tik norėjo sužinoti ką reikia daryti norit atkurti jos Ordiną. Ecijo paaiškino jai, kodėl jis atsisakė padėti - tai gali kelti pavojų jo šeimai. Tuomet jis pasiūlė jai padėti nuimti jo vynuogių derlų.

Florencijoje Ecijo ėmėsi savo reikalų, kuomet Šao Jun atliko sargybinės vaidmenį. Vėliau jis ją nusiveda į Palazzo della Signoria, kur buvo nužudytas jo tėvas ir broliai. Ecijo jai aiškina, koks iš tiesų yra Žudiko gyvenimas. Jiems išeinant kelią pastojo kaukėtas užpuolikas, su kuriuo Šao jun susirėmė. Po šio įvykio jiedu išvyko iš Florencijos.

kuomet Ecijo vadelioja pakeliui į vilą, Šao Jun atskleidžia dalį savo praeities. Ji pasako, kad tai buvo jos mokytojo sumanymas susitikti su Ecijo, tačiau mokytojas buvo nužudytas Venecijoje tų pačių užpuolikų. Tai buvo Imperatoriaus Jiajing kareiviai, kurie medžiojo Šao Jun dėl jo veiksmų, nepaklūstančių Imperatoriaus valiai.

Atvykęs į vilą, Ecijo praneša Sofijai, kad jai ir vaikams saugiau bus Makiavelio namuose. Jis bijojo, kad užpuolikai pasirodys prie jo durų. Šeimai išvykus, Ecijo ir šao jun pasiliko ruošdamiesi susirėmimui. Ecijo paaiškino, kaip jis atkūrė Ordiną Romoje ir Konstantinopolije ir patarė jai pailsėti, o pats liko svetainėje laukdamas.

Kaip ir tikėtas, Imperatoriaus kareiviai pasirodė, užpuldami Žudiko namus. Šao Jun susirėmė su kareiviais antrajame aukšte, o Ecijo kovojo su likusiais pirmajame, tris nugalėdamas. Matydamas šaunamuoju ginklu ginkluotą kareivį, besitaikantį į Jun, Ecijo nuskuba į antrąjį aukštą, nukauna vieną kareivį ir apsaugo ją nuo šūvio. Po to jiedu iššoka pro langą į lauką. Lauke abu susigrūmia su šauliu, kurį pavyko nugalėti tik po sunkios kovos.

Sekančią dieną Ecijo atsisveikina su Šao Jun ir paduoda jai mažą skrynelę teigdamas, kad tai, kas yra viduje, gali vieną dieną padėti, bet atverti skrynelę galima tik tada, jei ji išties nebežinos ką daryti. Tuomet prie vilos pasirodo valdžios kareiviai. Ecijo pareiškia, kad Šao Jun turi išvykti greičiau, nei jie ją pamatys. Ir ji išvyksta palikdama Ecijo vieną kalbėtis su atvykusiais kareiviais.

Po kažkurio laiko Ecijo studijoje baigia rašyti savo darbą. tuomet Sofija jam praneša, kad ji ir Flavija ketina išvykti į Florenciją. Ecijo nusprendžia vykti kartu su jomis. Mieste sunkiai kostintis Ecijo pasodinamas ant suolelio kol žmona ir dukra nueina pirkti daržovių. Kol Ecijo jas stebi, šalia jo atsisėda nepažįstamas jaunuolis piktindamasis vietinėmis moterimis.

Vyras taip pat pareiškia, kad Ecijo turėtų turėti drąsos ir pataria jam pailsėti prieš jį palikdamas. Ecijo, žiūrėdamas į žmoną ir dukterį, nusišypso. Jos abi pažvelgia atgal, tačiau ne su džiaugsmo, o su siaubo išraiškomis veiduose.

Ecijo mirė ten kur ir sėdėjo būdamas 65 metų amžiaus. Jo studijoje ant stalo gulėjo laiškas, skirtas Sofijai. jame buvo rašoma:

"When I was a young man, I had liberty, but I did not see it. I had time, but I did not know it. And I had love, but I did not feel it. Many decades would pass before I understood the meaning of all three. And now, the twilight of my life, this understanding has passed into contentment.

Love, liberty, and time: once so disposable, are the fuels that drive me forward. And love, most especially, mio caro. For you, our children, our brothers and sisters. And for the vast and wonderful world that gave us life, and keeps us guessing. Endless affection, mia Sofia.

Forever yours,
Ezio Auditore."

NuorodosRedaguoti

Šį filmą galite pasižiūrėti svetainėje http://www.dailymotion.com/video/xmpwyl_assassins-creed-embers-full_videogames.

Community content is available under CC-BY-SA unless otherwise noted.